Dažniausios lietuvių klaidos anglų kalboje

„Vilniuje gyvenu nuo 2015 metų“ – lietuviškai tai esamasis laikas. Angliškai situacijai, kuri prasidėjo praeityje ir tęsiasi iki dabar, reikia laiko present perfect.

„Pažįstu jį dešimt metų“ sakome esamuoju laiku. Angliškai su for (kiek laiko) ir since (nuo kada) vartojamas present perfect.

Lietuvių kalboje yra vienas esamasis laikas: „Ką dabar darai?“ Angliškai tai, kas vyksta šią akimirką, reiškiama laiku present continuous.

„Dabar verdu vakarienę“ – lietuviškai užtenka žodžio „dabar“. Angliškai reikia formos am/is/are + -ing.

„Kai baigsiu, paskambinsiu“ – lietuviškai abi dalys būsimojo laiko. Angliškai po when, as soon as, until, before, after ateitį reiškia present simple.

„Jei rytoj lis…“ – lietuviškai būsimasis laikas. Angliškai po if ateitį reiškia present simple, o will lieka tik pagrindiniame sakinyje.

„Jei turėčiau pinigų, nusipirkčiau“ – lietuviškai tariamoji nuosaka abiejose dalyse. Angliškai would tik pagrindiniame sakinyje, o po if – past simple.

„Jei būtum pasakęs, būčiau atėjęs“ – lietuviškai abi dalys vienodos. Angliškai po if eina past perfect (had told), be would.

„Ar kada nors buvai Paryžiuje?“ klausiame būtuoju laiku. Angliškai apie gyvenimo patirtį be konkretaus laiko klausiama present perfect su ever.

„Rytoj dešimtą einu pas odontologą“ – lietuviškai esamasis laikas. Angliškai suplanuotam susitikimui ateityje dažniausiai vartojamas present continuous.

Lietuviškai klausimą parodo dalelytė „ar“ arba intonacija: „Ar mėgsti kavą?“ Angliškai klausimui su dauguma veiksmažodžių reikia pagalbinio veiksmažodžio do / does.

„Kur tu gyveni?“ – lietuviškai pakanka klausiamojo žodžio. Angliškai po where, what, when reikia do / does / did ir tik tada veiksnio.

„Kodėl jis neatėjo?“ – žodžių tvarka tokia pati kaip teiginyje. Angliškai didn't eina prieš veiksnį: „Why didn't he…?“

„Ką reiškia šis žodis?“ – lietuviškai veiksmažodis eina iškart po klausiamojo žodžio. Angliškai reikia does, o pagrindinis veiksmažodis lieka gale be -s.

Išmokus, kad klausime reikia did, norisi jį dėti visur. Bet kai who yra veiksnys („Kas tau skambino?“), did nereikia.

„Gal gali pasakyti, kur yra stotis?“ – lietuviškai žodžių tvarka nesikeičia. Angliškai įterptiniame klausime eina įprasta teiginio tvarka: where the station is.

Lietuviškai dvigubas neigimas privalomas: „Nieko nemačiau.“ Standartinėje anglų kalboje sakinyje būna tik vienas neigimas: didn't + anything arba saw + nothing.

„Niekas nežino atsakymo“ – lietuviškai veiksmažodis lieka neigiamas. Angliškai nobody jau yra neigimas, todėl veiksmažodis teigiamas: nobody knows.

Lietuviškai atsakome pakartodami veiksmažodį: „Taip, mėgstu.“ Angliškai trumpajame atsakyme kartojamas pagalbinis veiksmažodis: Yes, I do. / No, I don't.

Lietuviškas „ar ne?“ tinka bet kokiam sakiniui. Angliškai klausiamasis priedėlis priklauso nuo veiksnio ir veiksmažodžio: you live → don't you?

Lietuvių kalboje artikelių nėra: „Esu studentas.“ Angliškai prieš vienaskaitos skaičiuojamąjį daiktavardį reikia a / an.

„Mano sesuo – gydytoja.“ Kalbant apie profesiją angliškai būtinas a / an: „He's an engineer.“

„Saulė šiandien labai kaitina.“ Kai daiktas vienintelis pasaulyje (the sun, the moon, the sky), angliškai reikia the.

Lietuviškai užtenka žodžio „gražiausias“. Angliškai prieš aukščiausiąjį laipsnį beveik visada reikia the.

„Gal gali atidaryti langą?“ Abu žinote, apie kurį langą kalbama, todėl angliškai reikia the.

Išmokus artikelį the, norisi jį dėti visur. Bet kalbant apie dalykus apskritai (life, love, music, people) artikelio nereikia.

„Maudėmės Baltijos jūroje.“ Jūrų, upių ir vandenynų pavadinimai angliškai rašomi su the: the Baltic Sea, the Neris, the Atlantic.

Lietuviškai „patarimai“ – daugiskaita. Angliškai advice yra neskaičiuojamasis daiktavardis: some advice, a piece of advice.

„Pinigai yra ant stalo“ – lietuviškai pinigai turi tik daugiskaitą. Angliškai money – neskaičiuojamasis, todėl is.

„Naujienos blogos“ – daugiskaita. Angliškai news, nors baigiasi -s, derinamas su vienaskaita: the news is.

Lietuviškai „plaukai“ – daugiskaita. Angliškai visi plaukai ant galvos – neskaičiuojamasis hair; hairs – tik atskiri plaukeliai.

„Baldai“ lietuviškai turi tik daugiskaitą. Angliškai furniture neskaičiuojamas: a piece of furniture.

„Namų darbai“ – daugiskaita. Angliškai homework neskaičiuojamas, todėl be -s.

Lietuvių kalboje skaičiuojamumo nerodo joks artikelis, todėl lengva pasakyti „informations“ ar „an information“. Angliškai information – neskaičiuojamasis daiktavardis: some information, a piece of information.

Lietuviškai „daug“ tinka viskam: daug žmonių, daug laiko. Angliškai su skaičiuojamaisiais daiktavardžiais – many, su neskaičiuojamaisiais – much.

„Priklauso nuo oro“ – „nuo“ verčiamas from. Angliškai depend visada su on.

„Laukiu tavęs“ – lietuviškai be prielinksnio, su kilmininku. Angliškai wait reikalauja for.

„Klausytis muzikos“ – be prielinksnio. Angliškai listen visada su to: listen to music, listen to me.

„Paaiškink man“ – lietuviškai naudininkas be prielinksnio. Angliškai explain something to someone; „explain me“ netaisyklinga.

„Diskutavome apie planą“ – lietuviškai reikia „apie“. Angliškai discuss jungiasi tiesiogiai su papildiniu, be jokio prielinksnio.

„Atvykome į oro uostą“ – „į“ verčiamas to. Angliškai arrive at (pastatas, vieta) arba arrive in (miestas, šalis).

„Pirmadienį“ lietuviškai sakome be prielinksnio. Angliškai prieš savaitės dienas ir datas eina on: on Monday, on 5 May.

„Lauksiu tavęs stotelėje“ – lietuviškas vietininkas kviečia rašyti in. Angliškai apie vietą kaip tašką, kur susitinkama ar laukiama (stotelė, įėjimas, durys), sakoma at: at the bus stop, at the entrance.

„Susituokė su prancūzu“ – „su“ verčiamas with. Angliškai marry someone be prielinksnio arba get married to someone.

„Ji stipri matematikoje“ – vietininkas kviečia rašyti in. Angliškai gabumai reiškiami good at: good at maths, good at swimming.

„Labai tavimi didžiuojuosi“ – lietuviškai įnagininkas, todėl norisi sakyti with. Angliškai proud of: proud of you, proud of my work.

Šnekamojoje kalboje dažnai sakoma „sveikinu su nauju darbu“, todėl „su“ verčiamas with. Angliškai congratulations on something, congratulate someone on something; gimtadienio proga tiesiog „Happy birthday!“

Lietuviškai viskas „daroma“. Angliškai skiriami do (darbai, užduotys: do homework, do the shopping) ir make (kas nors sukuriama: make a cake, make a decision).

„Padariau klaidą“ – angliškai klaidos daromos su make: make a mistake, make a noise, make a phone call.

„Jis man pasakė tiesą“ – lietuviškai vienas veiksmažodis. Angliškai tell someone something, bet say something (to someone).

„Vakar nėjau į darbą“ – lietuviškai laiką ir neigimą rodo vienas žodis. Angliškai būtąjį laiką jau parodo didn't, todėl pagrindinis veiksmažodis lieka pagrindinės formos: didn't go.

„Ar moki plaukti?“ – lietuviškai klausimą pradeda „ar“, todėl norisi visada pridėti do. Bet su can, must, should do nereikia: Can you swim?

„Pažiūrėk šią nuotrauką“ – lietuviškai papildinys gali eiti be prielinksnio. Angliškai look reikalauja at: look at this photo; look for – ieškoti, look after – prižiūrėti.

„Jaučiuosi geriau“ – lietuviškai sangrąžinis veiksmažodis. Angliškai feel eina be myself: I feel good, I feel tired.

„Man 25 metai“ – lietuviškai amžius reiškiamas naudininku. Angliškai amžius reiškiamas veiksmažodžiu to be: I am 25.

„Kambaryje yra didelis stalas.“ Angliškai, pranešant, kad kas nors kur nors yra, sakinys pradedamas there is / there are.

„Mėgstu plaukti“ – lietuviškai po veiksmažodžio eina bendratis. Angliškai po like reikia -ing formos arba to: „I like swimming“ / „I like to swim“.

Lietuvių kalboje gerundijaus nėra, todėl norisi rašyti bendratį. Po enjoy, finish, mind, avoid angliškai visada -ing.

„Siūlau važiuoti traukiniu“ – lietuviškai bendratis. Angliškai po suggest eina -ing forma arba šalutinis sakinys: „I suggest that we go by train.“

„Man įdomu mokytis japonų kalbos.“ Angliškai po interested eina in + -ing forma.

„Noriu, kad ateitum su manimi“ – lietuviškai šalutinis sakinys su „kad“. Angliškai po want eina asmuo ir bendratis su to: want you to come.

„Jis privertė mane laukti.“ Angliškai po make ir let someone eina bendratis be žodžio to: make me wait, let me go.

„Labai mėgstu muziką.“ Angliškai very nedėliojamas prieš veiksmažodį; sakoma „I really like“ arba „I like it very much“.

Lietuvių kalbos žodžių tvarka laisva. Angliškai prieveiksmis neturi atskirti veiksmažodžio nuo papildinio: like music very much.

„Jis gerai kalba angliškai“ – lietuviškai „gerai“ aiškiai prieveiksmis. Angliškai good yra būdvardis, o prieveiksmis – well.

Lietuviškai aukštesnysis laipsnis visada daromas su priesaga: lengvesnis, sudėtingesnis. Angliškai trumpi būdvardžiai gauna -er (easier), o more vartojamas su ilgais (more difficult).

„Visada ryte geriu kavą“ – lietuviškai prieveiksmį galima dėti pradžioje. Angliškai dažnumo prieveiksmiai paprastai eina prieš pagrindinį veiksmažodį.

„Man nuobodu darbe.“ Angliškai -ed būdvardis rodo, ką jauti tu (bored), o -ing – kas sukelia jausmą (a boring job).

„Toks pat aukštas kaip tėvas“ – „kaip“ verčiamas like. Angliškai lyginimas daromas as … as.

Lietuviškai „miestas“ – vyriškosios giminės, todėl norisi sakyti he. Angliškai daiktai, miestai ir šalys paprastai yra it.

Lietuviškai „mano“, „tavo“ nesikeičia, ar po jų eina daiktavardis, ar ne. Angliškai be daiktavardžio vartojami savybiniai įvardžiai mine, yours, hers, ours, theirs.

„Jie mylisi“ – lietuviškai abipusį veiksmą reiškia sangrąžinis veiksmažodis. Angliškai themselves reiškia „save pačius“, o vienas kitą – each other.

„Vėl lyja“ – lietuviškai veiksnio nereikia. Angliškai sakinys be veiksnio negalimas, todėl kalbant apie orą, laiką ir atstumą reikia it.

„Jis sakė, kad yra pavargęs“ – lietuviškai laikas nesikeičia. Angliškai po said laikas paprastai perkeliamas vienu žingsniu atgal: is → was.

„Ji paklausė, kur aš gyvenu.“ Netiesioginiame klausime angliškai nėra do ir eina teiginio žodžių tvarka.

Lietuviškai prieš „kuris“ kablelis dedamas visada. Angliškai, kai šalutinis sakinys nurodo, apie kurį žmogų kalbama, kablelių nėra.

Lietuviškai prieš „kad“ kablelis privalomas. Angliškai prieš that kablelio nededame.

Lietuviškai kalbų ir tautybių pavadinimai rašomi mažąja raide: anglų kalba, lietuvis. Angliškai – visada didžiąja: English, Lithuanian.

Lietuviškai savaitės dienos ir mėnesiai rašomi mažąja raide: pirmadienis, spalis. Angliškai – didžiąja: Monday, October.

Lietuviškos kabutės „…“ angliškame tekste netinka: angliškai abi kabutės rašomos viršuje (britai dažnai vartoja viengubas). Be to, kablelis dedamas kabučių viduje, kaip teisingame pavyzdyje.