Emphasis: pabrėžimo konstrukcijos

Emfatinis do

Teigiamajam sakiniui su paprastu veiksmažodžiu do nereikia. Jei jį pridedi ir ištari su kirčiu, pabrėži, kad tai tiesa – ypač kai primygtinai tvirtini ar paneigi abejonę. Lietuviškai tam vartojame žodelius „juk“, „tikrai“, „vis dėlto“: „Man tikrai patinka ši daina!“, „Ji juk paskambino, prisiekiu.“ Angliškai tą patį padaro vienas kirčiuotas do.

Kaip ir klausiamuosiuose bei neigiamuosiuose sakiniuose, do/does/did rodo laiką ir asmenį, o pagrindinis veiksmažodis lieka pagrindinės formos: She did call, o ne „She did called“; He does care, o ne „He does cares“.

Ribos: teigiamuosiuose sakiniuose emfatinis do vartojamas tik su present simple ir past simple. Jei sakinyje jau yra to be, modalinis ar kitas pagalbinis veiksmažodis, tiesiog kirčiuok jį: „Juk klausau!“ yra I AM listening!, o ne „I do am listening“.

Emfatinis do vartojamas ir kvietimuose: Do come in, please. Tai skamba šiltai ir svetingai – kaip lietuviškas „Užeik, užeik!“ ar „Prašom, užeik!“ Po do veiksmažodis vėl pagrindinės formos: Do come in, o ne „Do coming in“.

Sangrąžiniai įvardžiai pabrėžimui

Sangrąžiniu įvardžiu, pavartotu iškart po veiksnio arba sakinio gale, pabrėži, kad būtent tas asmuo ką nors padarė pats, be kitų pagalbos ir niekam nepavedęs. Lietuviškai tai atitinka „pats / pati / patys“: „Pats tuo pasirūpinsiu“, „Pats direktorius tai patvirtino.“

Tai tau padeda: kaip „pats“ keičiasi į „pati“ ar „patys“, taip ir angliškas įvardis priklauso nuo veiksnio: myself, yourself, himself, herself, itself, ourselves, yourselves, themselves. Bet lietuviškai „pats“ gali stovėti sakinio pradžioje, o angliškai įvardis niekada neina pirmas ir nekartojamas du kartus: I myself will handle it, o ne „Myself I will handle it“. „Pats vienas, be pagalbos“ angliškai yra by myself, o ne „by me“.

Atsargiai su „tas pats“: „tas pats direktorius“ yra the same director (tas, apie kurį jau kalbėjome), o „pats direktorius“ – the director himself. Pabrėžimui sakyk The director himself approved it. O „net direktorius“ – Even the director approved it.

Such ir so kaip stiprinamieji žodžiai

Lietuviškai sakome „toks malonus“, „tokia gera idėja“ ir „taip greitai“, bet angliškai skirtumas kitoks. Such eina prieš daiktavardį su būdvardžiu ar be jo (such a good idea, such kind people, such good weather), o so – prieš būdvardį ar prieveiksmį be daiktavardžio (so kind, so quickly). Kadangi lietuvių kalboje artikelių nėra, dažnai pamirštamas a: „such good idea“ – klaida. Gudrybė: jei po to eina a/an + daiktavardis, rinkis such a.

Sakinyje It was so kind of you („Labai malonu iš tavo pusės“) kind yra būdvardis, o ne daiktavardis, todėl so, o ne such. Ir „iš tavo pusės“ neversk „from your side“ – angliškai sakoma of you. Išimtys, kai so eina prieš daiktavardį: so many, so much, so few, so little (so many people) ir knyginė forma so + būdvardis + a + daiktavardis (so good an idea). „So a good idea“ visada klaida.

The very tikslumui pabrėžti

The very prieš daiktavardį pabrėžia, kad tai yra būtent tas dalykas arba kraštutinis taškas – lietuviškai „kaip tik“, „būtent“: „Tai kaip tik tai, ko man reikėjo.“ Prieš daiktavardį very nereiškia „labai“. Nekeisk jo ir į the same: the same thing I needed reiškia „tas pats, ko man reikėjo anksčiau“. Dar pavyzdys: at the very end – pačioje pabaigoje.

Anglų kalba kasdienybėje

Atkreipk dėmesį

Palyginimas su tavo kalba

Praktika

Greitas iššūkis

Penki trumpi klausimai – pasitikrink, ką išmokai.

Susijusios gramatikos pamokos